Category: Mental Health

ar šiam bėgimui užteks manęs

pastaruoju metu išgyvenu mentalinę katastrofą į kurią įsivėliau, gal pats, gal per kitus žmones – pensionato darbuotuojus.

žinau, kad jie saugo mane, bet savo sauga ir nepasitikėjimu, jie mane kiša po juodumom…. aš manau, kad jie tai daro tyčia, norėdami mane išvesti iš pusiausvyros, nes dabar yra daug personažų kurie bando mano kantrybę….

bet, aš ne esu totalus ligonis, kuriuo negalima pasitikėti, tiesiog, kartais aš pasineriu į tamsiąją pusę, kuri yra mano liga.

šiomis dienomis, supratau kad niekuo šioje įstaigoje (ir gyvenime) negalima pasitikėti, net savimi. visi išduos, suskaičiuos tavo pinigus, ir patikėtas paslaptis išduos kitiems….

ir tai nėra persekiojimo manyja, tai yra tiesa, kurios aš per 11a metų tik dabar išmokau

surūdijąs gyvenimas

gyvenu gyvenimą kuris kartas nuo karto man nepriklauso – aprūdijąs ir niekam ne vertas, nei įkvėpimo gyventi, nei noro kurti….

jaučiu kad gyvenimas man jau baigiasi. jaučiu kad visko nepasiekiau, o laiko jau liko mažai arba jo visai nėra.

nesupraskit klaidingai, nežadu nusižudyti ar panašiai, tiesiog, nematau ir bandau atrasti save ir savo gyvenimą. kartais atrodo kad paieškos visad baigiasi akligatvyje – juodumų ir pilnaties apšviestame.

tikiu, kad viskas atgims, kai pajudėsiu savarankiško gyvenimo link. tikiu, nors vis mažiau ir mažiau kad tas laikas kurio man taip trūksta… nežinau, bet galbūt, nuo dabar viskas mano rankose.