Tag: viltis ir beprasmybė

surūdijąs gyvenimas

gyvenu gyvenimą kuris kartas nuo karto man nepriklauso – aprūdijąs ir niekam ne vertas, nei įkvėpimo gyventi, nei noro kurti….

jaučiu kad gyvenimas man jau baigiasi. jaučiu kad visko nepasiekiau, o laiko jau liko mažai arba jo visai nėra.

nesupraskit klaidingai, nežadu nusižudyti ar panašiai, tiesiog, nematau ir bandau atrasti save ir savo gyvenimą. kartais atrodo kad paieškos visad baigiasi akligatvyje – juodumų ir pilnaties apšviestame.

tikiu, kad viskas atgims, kai pajudėsiu savarankiško gyvenimo link. tikiu, nors vis mažiau ir mažiau kad tas laikas kurio man taip trūksta… nežinau, bet galbūt, nuo dabar viskas mano rankose.